|
Darbuotojų atrankos procedūra, kaip ir pati personalo vadyba, yra gan naujas reiškinys Lietuvoje. Tiek verslo atstovai, tiek ir fiziniai asmenys teigia, jog Lietuvoje minėta procedūra atliekama atsainiai, įvertinant tik „statistines“ kandidatų reikšmes, t.y. žmogus vertinamas kaip skaičių rinkinys – patirties, diplomų ir t.t. Taip ignoruojamas pagrindinis personalo vadybos principas: būsimas darbuotojas – tai potencialą turintis bei pagrindinę vertę įmonėje kuriantis INDIVIDAS.
Kyla klausimas – galbūt ekonominės krizės metu sąlyginai brangūs kandidatų testavimai yra nereikalingi? Juk norinčių dirbti netrūksta – sekretoriumi galima įdarbinti magistro laipsnį ir dešimties metų darbo patirtį turintį asmenį, kuris nereikalauja didelio atlyginimo...
Dauguma turbūt sutiks, jog darbuotojas, kuris yra tinkamas tam tikrai pozicijai ir kuriam darbas nėra tik pajamų šaltinis, bet ir savirealizacijos būdas ir vieta, yra brangiausias įmonės resursas – jis yra lojalus ir motyvuotas. Šie du veiksniai turėtų būti itin svarbūs įmonėms, išgyvenančioms ekonominės krizės padarinius: lojalus ir motyvuotas darbuotojas neskubės ieškoti kito darbo, nepradės dirbti atsainiai vien todėl, kad ne(be)gauna premijų ar kitų papildomų išmokų.
Džiugu, jog paskutiniu metu personalo valdymo (atrankos) įmonės pradėjo naudoti Profile XT asmenybės įvertinimo instrumentą – tai pozityvus poslinkis personalo atrankos procese, žinant, kad dar prieš penkmetį minėtos įmonės nenaudojo jokių pasaulyje pripažintų kandidatų vertinimo instrumentų. Tiesa, tenka apgailestauti, kad nemaža dalis personalo valdymo įmonių pasirinko kitą kraštutinumą, Profile XT naudodamos kaip vienintelį kandidato vertinimo instrumentą: ne visoms įmonėms ir / arba pozicijoms tinkama ta pati metodika. Nors Profile XT yra plataus panaudojimo instrumentas, apsiribojimas vien juo, sukuriant iliuzinį universalumą, nebūtinai garantuoja kokybę.
|